Teikiame pagalbą

MŪSŲ SPECIALISTAI:

  1. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė - Ingrida Černiauskienė.
  2. Logopedė – Jūratė Peikauskienė.
  3. Logopedė - Judita janušienė.
  • Išsiaiškina vaikų kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų pobūdį;
  • Įvertina ir numato palankiausias sutrikusios kalbos plėtotės, korekcijos priemones ir būdus.
  • Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimams šalinti.
  • Lavina sutrikusias kalbos funkcijas, taiko specialius darbo būdus bei metodus.
  • Dalyvauja vaiko gerovės komisijoje.

VAIKO GEROVĖS KOMISIJA:

Pirmininkas – Irma Černajūtė, pavaduotoja ugdymui;

Narys – Jūratė Peikauskienė, logopedė metodininkė;

Narys - Judita Janušienė, logopedė;

Narys - Ona Nemurienė, vyrens. auklėtoja;

Narys - Rosita Alionienė, vyresn.auklėtoja;

Narys - Jūratė Degutienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė, SU konsultantė;

PRANEŠIMAS TĖVAMS

VAIKO INDIVIDUALIŲ UGDYMOSI POREIKIŲ ATPAŽINIMAS IR VERTINIMAS

Logopedė metodininkė Jūratė Peikauskienė

Tėvai greitai pastebi, jei jų vaikas skiriasi nuo bendraamžių. Kol vaikas mažas dažnai guodžiamasi, kad vaikas užaugs ir viskas susitvarkys savaime. Tik artėjant mokykliniam amžiui ir atsiradus mokymosi sunkumams pradinėse klasėse, susirūpinama dėl vaiko gebėjimų. Tačiau ankstyvasis ir ikimokyklinis amžius yra pats palankiausias specialių ugdymo programų taikymui, padedančiom nukreipti vaiko raidą palankesne vaga. Kuo anksčiau pradedami taikyti specialūs ugdymo metodai tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

Asmenybės raidai būdingi sensityvieji (jautrumo) periodai. Jei tuo metu fizinė ar psichinė funkcija stimuliojama intensyviai, jos raida ypač suaktyvėja, t.y. funkcija plėtojasi optimaliai. Pavyzdžiui, kalbinių gebėjimų sensityvusis periodas pasibaigia trečiaisiais gyvenimo metais. Pirmaisias metais formuojasi kalbos garsų suvokimas. To išraiška yra, tėvelius itin džiuginantys, vaiko vapėjimai, agavimai, garsų chaotiški tarimai. Antrieji ir tretieji metai: žodžių reikšmių suvokimo ir tarimo periodas. Jei šio amžiaus vaikas augtų izoliuotas, negirdėdamas žmogaus kalbos, jis bendrauti kalba nebegebėtų. Pastangos mokyti kalbėti po trečiųjų metų būtų bevaisės, nes kalbos sensityvusis periodas praėjęs – smegenų žievėje jau nebesiformuoja atitinkami neuronų ryšiai, užtikrinantys gebėjimą tarti gimtosios kalbos garsus, susieti objektą, jo savybę, veiksmą su atitinkamu garsų junginiu – žodžiu. Kai kuriais atvejais, kai stebimi organiniai funkcijų sutrikimai (smegenų žievės, jutimo organų neišsivystymas arba pakenkimas) vaiko psichofizinės raidos neįmanoma nukreipti sveika linkme. Taikydami specialias metodikas pagalbos mokiniui specialistai “apeina” negalią: kurtieji vaikai mokomi gestų kalbos ir jos pagalba formuojamas sąvokinis mąstymas, lemiantis intelektualinius gebėjimus; vaikams su cerebriniu paralyžiumi naudojama kompensacinė įranga, ugdanti rašytinės kalbos gebėjimus ir t.t.

 

Kokie vaiko raidos požymiai turėtų kelti nerimą ir paskatinti kreiptis pagalbos? Jei kūdikio atėjimas į šį pasaulį vyko komplikuotai, vertėtų  kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, gydytoją neonatologą ar pediatrą, kuris įvertina rizikos veiksnius ir siunčia konsultuoti ankstyvosios reabilitacijos tarnybos (ART)   specialistams.

Jei tėveliams atrodo, kad mažylis per mažai bendrauja, nesupranta prašymų, nesidomi aplinka galima įtarti sulėtėjusią psichofizinę raidą:

  • vienas iš ryškiausių sutrikususios raidos požymių yra vėluojanti kalba: pirmųjų metų pabaigoje vaikas netaria nė vieno garsų junginio, vartojamo pastovia reikšme; sulaukęs dviejų - nereguoja į suaugusiojo prašymus paimti atnešti; nesupranta aplinkinių kalbos. Kalbinės raidos sulėtėjimas įtakoja kitų psichinių funkcijų, ypač mąstymo vystymąsi;
  • vaiko nenoras manipuliuoti vaizdine medžiaga  (nesidomi spalvotais paveikslėliais, kaladėlėmis, mozaikomis), negebėjimas konstruoti, statyti, dėlioti dėliones rodo regimojo suvokimo nebrandumą. Negebėjimas analizuoti rega gautos informacijos sukels  vaikui mokymosi (skaitymo ir rašymo) sunkumų;
  • vaikas atkreipia dėmesį į save išskirtiniu nenoru ir negebėjimu bendrauti su bendraamžiais. Kiekvienam reikia tam tikro laiko priprasti prie naujos aplinkos, bet jei šis periodas užsitęsia vertėtų kreiptis į vaikų psichologą ar psichiatrą. Nesavalaikis, netolygus, asinchroniškas įvairių centrinės nervų sistemos struktūrų ir funkcijų brendimas veda į patologinį uždarumą ir emocinį susivaržymą, kelia grėsmę asmenybės raidai.

 

Jei tėveliams (globėjams) kyla abejonių dėl kūdikio, ikimokyklinuko, priešmokyklinuko fizinės ar psichinės raidos, vertėtų jomis pasidalinti su vaiką prižiūrinčiais ir ugdančiais pedagogais, specialistais. Mokyklos (ikimokyklinės ugdymo įstaigos) Vaiko gerovės komisija įvertins vaiko ugdymosi ar raidos ypatingumus ir organizuos specialiąją pedagoginę pagalbą (logopedo, spec. pedagogo, psichologo), pritaikys jo poreikiams ugdymosi aplinką, ugdymo programas ir metodus.